Ketindami pirkti naują projektorių, be abejo, norite būti tikri, kad už tam tikrą kainą įsigysite geriausią įrenginį. Tai reiškia, kad stropus pirkėjas atidžiai tikrins kiekvieno galimo pirkinio techninius duomenis. Greta geriausiai žinomų specifikacijų, tokių kaip skiriamoji geba ir ryškumas, viena iš svarbiausių sričių, į kurią reikia atkreipti dėmesį, norint užtikrinti, kad jūsų pirkinys atitiktų norimą lygį, yra perteikiamos spalvos. Visgi dabar, kai daugybė skirtingų gamintojų reklamuoja skirtingas spalvų specifikacijas, kaip žinoti, kurias iš jų vertinti rimtai, o kurioms neskirti pernelyg didelio dėmesio?
Norint atsakyti į šį klausimą, geriausia peržvelgti keletą dažniausiai vartojamų sąvokų ir jų apibrėžčių, susijusių su spalvų kokybe: spalvų gamą ir spalvų aprėptį.
Spalvų atkūrimo specialistai vartoja terminą „spalvų gama“, kuriuo apibūdinama tam tikra viso matomo spalvų spektro dalis (dar vadinamo spalvų erdve), kurį gali atkurti vaizdo perdavimo įrenginys, mūsų atveju projektorius. Ją galima įsivaizduoti panašią į dailininko paletę. Pagal šį apibrėžimą projektorius, kurio spalvų gama platesnė, gali atkurti daugiau matomo spektro spalvų.
Vienas iš labiausiai paplitusių būdų, naudojamų spalvų gamai vizualiai pavaizduoti, yra CIE spalvų erdvės diagramoje nubrėžtas trikampis, kurio kiekvienas kampas reiškia gryniausią raudoną, žalią ir mėlyną spalvas, kurias įrenginys gali atkurti.
Visgi atsižvelgiant į tai, kad projektorius yra tik vienas įrenginys didesnėje vaizdų atkūrimo ekosistemoje, kurią sudaro ir kiti įrenginiai, pavyzdžiui, kameros, ekranai ir pan., jų spalvų perdavimo galimybėms apibūdinti spalvų gamos apibrėžimo nepakanka. Taip yra todėl, kad ekosistemą sudarančių kiekvieno tipo įrenginių gamintojai turi užtikrinti, jog visos jų įrenginių spalvų gamos spalvos būtų apibrėžtos vienodai, nes priešingu atveju, bandant atkurti tą patį vaizdą, kiekvienas įrenginys pateiktų skirtingas atskirų spalvų versijas. Taigi dabar į sceną žengia „Rec. 709“ spalvų gama.
CIE 1931 color space
Rec. 709 yra ITU radijo ryšio sektoriaus (ITU-R) sukurta spalvų gama, kuri veikia kaip standartas, naudojamas daugelyje didelės raiškos ekranų ir projektorių pramonės, siekiant užtikrinti, kad visi rinkoje esantys prietaisai, kurie jį pritaikė kaip standartą, būtų įjungti. tas pats puslapis pagal spalvą. Kitaip tariant, naudodami standartą, pvz., Rec 709, gamintojai gali bendrai naudoti naudojamų spalvų kalbą, todėl vieno gamintojo naudojama „vyšninė raudona“ yra ta pati „vyšninė raudona“, kurią gamina kitas gamintojas.
Pradėjus naudoti „Rec. 709“ standartą, daugelis gamintojų pastebėjo, kad vienas iš patogiausių būdų apibūdinti savo įrenginių atkuriamą spalvų gamą yra nurodyti apimamą „Rec. 709“ spalvų gamos procentinę dalį. Nors naudotojui šis žymėjimas padeda greitai suprasti, kokiu laipsniu įrenginys gali atkurti „Rec. 709“ standarto spalvas, toks aprašymas gali būti lengvai klaidingai interpretuojamas, ypač kai gamintojas reklamuoja įrenginį, kurio spalvų gama viršija „Rec. 709“ spalvų gamą – pavyzdžiui, nurodoma 125 % „Rec. 709. Reklamoje nurodant, kad įrenginio spalvų gama siekia 125 % „Rec. 709“ pirkėjui susidaro klaidingas įspūdis, kad ji apima ne tik visą „Rec. 709“ spalvų gamą, bet ir dar daugiau spalvų.
Tiesa ta, kad nurodyta 125 % „Rec. 709“ spalvų gama reiškia tik tai, kad atitinkamo gaminio spalvų gamos dydis viršija 100 % „Rec. 709“ spalvų gamos ir nebūtinai reiškia, kad minėta spalvų gama apima 100 % „Rec. 709“ spalvų gamos ir dar 25 %. Visgi gali pasitaikyti daug atvejų, kai 125 % „Rec. 709“ spalvų gama apima 90 % arba mažiau „Rec. 709“ spalvų gamos, kaip parodyta tolesnėje iliustracijoje.
Vietoj to, tinkamiausias būdas nurodyti, kokią „Rec. 709“ standarto dalį apima konkreti spalvų gama, yra spalvų aprėptis.
Kaip minėta pirmiau, įrenginys, kurio spalvų gama viršija „Rec. 709“ nebūtinai gali atkurti visas „Rec. 709“ standarto spalvas. Kita vertus, spalvų aprėptis geriau išreiškia įrenginio galimybes tai padaryti, nes iš tikrųjų parodo įrenginio spalvų gamos „Rec. 709“ standarto spalvų persidengimą. Taigi įrenginys, kurio spalvų aprėptis sudaro 95 % „Rec. 709“, tikrai galės tiksliai atkurti 95 % „Rec. 709“ spalvų gamos spalvų, o gaminys, su nurodytu 100 % „Rec. 709“ rodikliu iš tiesų atkuria tik 90 % šios gamos.
Be to, spalvų gamos, viršijančios Rec. 709“ standartą, kurioms tuo pačiu metu būdinga mažesnė negu 100 % spalvų aprėptis, gali sukelti problemų dėl spalvų tikslumo, t. y. spalvos gali būti iškraipytos ar pernelyg sodrios. Taip yra todėl, kad naudojant „Rec. 709“ kaip spalvų sinchronizavimo standartą skirtinguose įrenginiuose, bet kuriame įrenginyje, kurio spalvų gamą sudaro už „Rec. 709“ standarto ribų išeinančios sritys, pavyzdžiui, įrenginių su platesne spalvų gama, bet mažesne spalvų aprėptimi, atkurtos spalvos skirsis nuo kito įrenginio, kuriame taikomas „Rec. 709“ standartas. Panašiai pernelyg sodrios spalvos taip pat gali susidaryti tuo atveju, kai didelės spalvų gamos sritys, esančios už „Rec. 709“ ribų, pasislenka link kokios nors konkrečios spalvos (dažniausiai – raudonos).
Technologijoms tobulėjant ir siekiant, kad įrenginiai galėtų perduoti daugiau spalvų, gamintojams reikės pereiti prie naujesnių standartų, apimančių platesnį matomo spektro plotą nei „Rec. 709“ standartas. Pavyzdžiui, kino pramonėje dabar naudojamas spalvų atkūrimo standartas yra DCI-P3 spalvų gama, kuri didesnė už „Rec. 709“ spalvų gamą, o daugumai šioje srityje naudojamos aukščiausios klasės įrangai reikalinga 100 % minėto standarto spalvų aprėptis.
Nepaisant to, koks standartas bus priimtas ateityje, vartotojas, ieškantis didžiausio našumo projektoriaus už savo nusistatytą kainą ir norintis, kad jo įrenginys tiksliausiai atkurtų spalvas, turėtų visada atsižvelgti į spalvų aprėptį.
